Dangus liūdnas mintis
surinko, susirinko.
Žiūrėjo mums
bedieviams į akis
ir pravirko.
Juodais lašais
prapliupo lyti.
Ko pasiprašėm,
tą ir davė.
Pajuodo viskas
kiek matyti.
Nebespėjom mes,
nespėjom žvaigždžių
keliu nuskristi,
gulbei ant sparnų
užlipti.
Galbūt perdaug
aistringai norėjome
gyventi.
Galbūt perdaug
bijojome numirti.