*****

Rėkiu kaskart ropodama pirmyn.
Neleidžia atsikvėpt salelės asfaltuotos.
Bandau išsikrapštyti akmenis, bet vis gilyn
Jie sminga. Nebėra paguodos.

Nors.. kartais surandu žolėtą uostą
Nugriūnu ir sapnuoju, kad skrendu,
Kad vėjas švelniai mano sielą glosto..
Deja, per greit iš sapno pabundu.

Vėl šliaužiu ieškodama paguodos
Griūvėsių, sąvartynų apsupty
Ir kai visai nepanešu savęs man rodos
Iliuzija apie tave manam glėby.

Pakylu ir skrendu į šviesą greitai
Su vos rusenančia giliai mintim
Kad vis esu dar ta pati mergaitė
Rožės žiedlapio paglostyta širdim.