Pradžia.
Scena mano.
Tas orgazmas, kurį jaučiu..
Tas neapsakomas jausmas,
kai išnyri iš tamsios
užsklandos į plačią erdvę
ir į tave įsminga
tūkstančiai akių....
Įsižiebia šviesos.
Nugarą nebyliai purto
drebulys, išmuša šaltas
prakaitas.
Drėksta rankos, o tada..
plojimai.
Trūksta tik akimirką ir
tu atiduodamas žiūrovų
teismui.
Prasideda žaidimas.
Kaip veidrodyje -
nuo vieno asmens,
prie kito.
Galiausiai užknisa
apsimetinėjimas,
lėtai slinka minutės.
Pabaiga.