Tai tik lotoso ežerų akys
Viltingai žvelgiančios į mane
Plaukiojantys sodai
Ir - vienas tiltas į amžinybę
Deivė Sarasvatė pirštų galiukais
Palietė vynos stygas
Garsai - į mano proto sielos užkaborius
Avidjos rūkas nupleveno pas kitus
Puotausiu tuščias proto stalas
Prisipildo niekada neregėtų patiekalų
Pirštų antenomis liečiu - žingeidus mostas
Gurkšnoju gydančio suvokimo vandenį
Nuploviau teorinių minčių nuolaužas
Suvokiu - esu ribinis tvarinys
Rasajana niekada neatskleis
Kas yra begalinis
Ir taip nutinka visuomet
Net ir Kašmyro rojuje