Gyveno kartą trys sesės, karalaitės. Karalaitės buvo viena už kitą gražesnės. Vieną dieną visos trys sesės išėjo pasivaikščioti. Ėjo, ėjo, kol priėjo mažą apgriuvusią trobelę. Toje trobelėje gyveno trys slibinai. Buvo jau vakaras, todėl karalaitės pasiprašė nakvynės (nors ir labai bijojo). Slibinai atsakė:
- Jeigu jūs išpildysit vieną mūsų norą, tada mes žinoma leisim jums pernakvoti.
- O koks tas noras? – paklausė karalaitės.
- Vidurnaktį reikės pririnkti pintinę baltai žydinčių dilgėlių ir išvirti kibirą arbatos.
- Tik tiek? – nustebo sesutės. – arbatą virti mes mokam! Mes vis žiūrėjom kaip tai daro tarnaitė, paskui ir pačios pabandėm. Mums puikiai sekėsi.
Atėjo vidurnaktis. Sesutės pasiėmė po pintinėlę ir išskubėjo į mišką. Prisirinko pilnas pintinėles dilgėlių ir išvirė sklidiną 20 litrų kibirą arbatos. Slibinai tą arbatą išgėrė...
... ir pavirto nuostabiais jaunikaičiais! Jie karalaitėms pasakė:
- Ačiū jums kad išgelbėjote mus nuo piktų burtų! Tokia galinga ragana buvo mus pavertusi slibinais, iki tol, kol trys mergelės sutiks pririnkti dilgėlių. Čia buvo jau daug mergelių, bet jos nenorėjo rinkti dilgėlių. Esą, jos susibadys rankas. O jūs iškart sutikote mums išvirti arbatos iš pačių jūsų surinktų dilgėlių.
Po kelių dienų buvo iškeltos vestuvės.
Ir aš ten buvau, alų midų geriau, per smakrą varvėjo, burnoj neturėjau...