Prisipažįstu moterims

šįvakar taip skaudžiai susmigo kažkur
po kairei kiek žemiau nei kaklas
gatvės žibintų auksinės strėlės
pragaištingas verpetas įtraukė į vitrinas spalvotas
plakatai plastmasinės gėlės
raidės juokingai išmėtytos kaip mano mintys
papilkšvėjančios pamačius
bučinį ir švelnią rankutę kietame delne
ištrintas laikas
laikęs saujoje vyno taures sklidinas
gėrimo pripilto tiesiai iš širdies
bordo spalvos
net jei jis kažkur išsiliejo
išties
nereikėjo gal ploti nesulaukus
spektaklio pabaigos
nors tuomet ir apkalbėtų drugelių
nebūčiau pažinęs
atskraidinusių spalvotą žiedą
kuriame
dabar tik ieškau sau poros
atsidaryti auksinę triufelių dėžutę
ir paguldyti ant liežuvio mandariną
tegul ir su sprangiais kauliukais
užtat iš Maroko.