Vėjas šermukšnį raudoną
Taip aistringai bučiuoja,-
Ruduo...
Debesys plaukia palši,
Sausos nendrės šiurena nakčia,-
Jau ruduo...
Medžiai, lankstomi lapkričio vėjo,
Aukštos pušys padangėj liepsnoja,-
Vėl ruduo...
Taip norėtųsi būt šermukšniu,
Ar pušim, ar nendre,
Juk ruduo...
O geriausia būt vėju
Rudens...
Tuo linksmuoju dangaus žiogeliu,
Bet aš - ne fėja,
Pasiversti niekuom negaliu...


bridė










