Muzikinis (piano play – tu)

Klavišai beldžiasi į jutimus melsvais žiedų varpeliais
Užplūsta gerumu naktis ir sklendžia palubėj troškimai:
Ne valioj sulaikyt sparnus, kurių nėra,
Ne valioj neklajoti...

Štai ima kalt atkaklesniu ritmu – prabilti kviečia
Ir pagaliau – nuplėšti tvarsčius ir paleist upes laisvai tekėti.

Ir vėl švelni (juodai balta) mintis įsisupa aky –
Nemoka patikėt, kad šitaip būna
Jau, rodos, vakaras, ruduo ir visas grožis baigias,
Bet ne. Dar atšniokščia banga, gaivesnė ir už vakarykštę...

Klavišai beldžiasi tiesiog čia pat, pradžiugusioj širdy –
Jeigu ištiestum delną, sukristų spinduliais dar likusių dienų.