Atsiprašymas

Kažin ko vėjas skaudžiai kerta į akis –
Va, plakasi aplink ir šunimi vaitoja.

Galbūt todėl, kad sausis,
Kad purvina spalva aptekęs vis dangus.

Kažin ko veria, gniaužia ir pulsuoja
Pakirdus nuojauta kančios ritmu
Ir alkstanti mintis daugiau nebedainuoja
Tik prašo atleidimo už žodžius:
Ir parašytus, ir netgi tuos, kur naktį išjausti
Ir kvailo atvirumo priepuolius,
Užplūdusius sykiu su natomis.
                        ***
Dejuoja žodžiai, velias su klajojančiais garsais –
Išmels gal atleidimą. Gal paleis.