Sena Atmintis

Seni švarkai, nukarę, susiglamžę.
Budri šluota, šalia pinto krepšio.
Ir nežinai, daugiau čia praeities, ar šlamšto,
pelių, ar vėjo krebždesio.

Vėlinės, vestuvės, vaišės...
Raudonos saulės, veržiasi pro langelį.
Pirkia lyg senas maišas,
stogas samanotas želia.

Nešuosi tą pirkią tarsi radinį,
į saulės šviesą, į vidurdienį...
Plakasi lyg vėliavos, langinės, durys,
ir keliasi iš miego
pasakos mažutėj kamaraitėj.