bejausmiai tie vakarai
kai lūpomis ragauji
išeinančią ramybę
trupinėliais surinktais
o aš tik įdreskiu tą ilgesį
delne veide neištartai
surimuotos valandos
suplyšo vakaro gerklėj
glaudei mane stikle
įpieštais vardais
o aš naršiau tarp dulkių
ieškodamas alyvų ir vyšnių
kauliukuose pražydusios simfonijos