išalintos meilužių kopos
užsiklojo po žilu šarmu
susikabino
gruodžio palaidinėmis krantai
per išsiblaskymą sutrupo vėtra
kalvų raukšlėse nebekalbės iki atslūgs
išbrėškę krūmai
laukinėj erdvėje atodūsis
nugrimzdęs oras
dusinanti tyla
ir
užu nebekintančių bangų tvirtovės
pasveikins anapus
pasikartojančios meilužių kopos
svetima tačiau suprantama
visuos krantuos kalba
2009 12 31