zylių maištas

saulės marlėm sutvarstytą rytą –
zylių maištas! -

pro langus įgriūna -
nugulėtus sapnus išpurena.

į saldainių skardinę po raidę –
žodį kloju – kvapnų, kaip mėta –

o paskui – glaudžiu prie ausies –
jūra ošia – užuodžiu net. – balsas

į tave lyg į pasalą krito –

drebulys už apykaklės bėga
ir kraują ledokšniai aušina –

tavo žadėta – išsižadėta.

nesivyk – į išgeltusį miestą
skuba tie, kurių niekad nelaukta –

žiemos grūdina, vasaros lepina –
tik ruduo – dantimis išgliaudo.

zylių maištas! – būsiu vadeiva! –
visiems – sapnų išpurenimą! –

saulės marlėm sutvarstysim žaizdą –
kaktoje sužydėjusią - - - žaidžiam, a?