Tipenantys per pievą

Kai iš paskos tik
seka,
Vėjo ridenamas
lapas,
O priekyje tipena katė ar dar koks šuo,
Rytais sakyk pasauliui -  labas,
Aš tas, kur slepias nuolatos .



Paleidę tūkstantį minčių balionais,
Dangun, į kalnus, vandenynais.
Po vandeniu gyliai ir dykumoj virš smėlio.
O vakarai, jiems lieka – šypsniai.



Naktims- sapnai, ar nemigos baseinai,
Su mėnuliu taškyt šėšėliais sienas.
Vidurnakčiais nemiegantys pareina,
Pareina jie palikę  fėjų  pievas.



Ir kai po pusdienio atrodo taip juokinga,
Kai vėjas neša, kažkur šalin, po truputį kur švinta.