Dar nesuvokiu, kas įvyko.
Ištiesus atsiprašymą į dangų,
Žvaigždžių migloj netyčia pasiklydau
Ir skausmas išsiliejo ežerais,
Parėmusiais apsunkusį saulėlydį
Gal ašarų, o gal lietaus kvapu.
Atodūsis lengvai suvilgė sočią žemę
Ir metų gijos įsipainiojo pušynuos,
Išbalo netektys išbrinkusiu šerkšnu
O širdyje įmirko pienių kvapas.
Kai pabandžiau užčiuopti viltį,
Nuo medžių paslaptys pabiro,
Paklojo kelią rytdienai
Rusvai raudonais lapų pažadais
Kad vietoj pulso tvinksnių
Okeanai supasi po naują dieną
Ramybė atgulė širdin
Kaip nešienauta pieva pakelėj,
Rugiagėlių, ramunių ir aguonų
Pasakomis ištapyta.
Nepamenu, koks mano vardas.
Įkvepiu gyvenimą iš naujo…