Savyje užmigę žmonės

Tamsa nugalėjusi saulę,
užvaldė tykias kerteles.
Ir monotoniškam pasauly,
užmigdė žmones - lėles.

Jie miega, nes reikia, ir kelias,
kaskart vis taip pat, to paties.
Lig kaulų procesas šis gelia -
būti dalim, nereikšmingos dalies.

Mes einame, dirbame, grįžtam.
Ir nieko nepešę tada,
Kartu su svajom pasimirštam,
bet tikim, kad gal, kažkada...