Šilo persona >.<

Pakilus saulė moja skaisčiai,
Žiba sniegas kristalu.
O nusileidę mažos snaigės,
Papuoš kamieną, kaip gražu!

Ten lapė šiaušia uodegą grakščiai
Kalena šaižiai dantimis,
O ten toliau, stirna žvalgos baikščiai,
Kopia kalnu lyg pasagomis.

Pasigirsta duslūs šūviai.
Krenta toly figūra.
Jau užmerks akis dailioji,
Mūsų šilo persona.