Eilerasciai skirti Vilniaus miestui

Le Moulin

aušros gatve žemyn vis klausydavausi pianino,
pagroto toli ir vyro rimtais ir šiltais delnais
dabar jau viskas priskaičiavus ketverius metus

tada, kvepia vilniuje aukštaskruostė žiemos diena
atvažiuoja pietų žmonės, su mergaitėmis virstam
iš aludės, iš juoko, ir nepastebėdamos esam laimingos

tylūs vilniuje kambariai, ir aš savo skubiai ir godžiai apleidžiu
ir tuo viskas kaip ir užsibaigia

dabar atvažiuoju gyventi tokiam netikėtam sapne
eini sau šalia, anksti atsikėlęs kaip vaikas
ir jau nori pietų ir jau tu nori kitų metų







gražiausiuose nuėjimuose į šalį kur
groja piazolla be orkestro, turbūt niekada lengvai
vilnius tuoj pat su savo naktim iki
pat kovo pabaigos neįžiūrimom, šviečiantis
kaip šlapias artimas gyvūnas
vėl mūsų kambariuose tarp nenaudojamų klijų
palengvindamas rūką ir salos
netikėtą šaltį, išraudę rūkėm ir valgėm
agurkus su jurga


vakar buvo audra sako Angelė
ir todėl telefono nejungėm, o šiaip
jau pabaigę remontą, ir uogos suvirtos,
kiek vaikai nuvažiavo su dviračiais, ten, žinai,
prie senųjų namų