1.
vis dar neišpažįstu tavo dūmo
kriauklių veidai ir dienų plyšeliai
po truputį ryja kantrybės grūdus
gūdus šitas jausmas
po truputį kylam
išmokstam linksniuoti
kirčiuoti ir tarti
veiksmažodžiais krintam
viens kitam ant paklodžių
būdvardžiais nudėliojam sapnus
neišpažįstu tavo kūno
kolkas nuomoju tik balses
2.
nes mes po truputį įskylam
po truputį nusčiūvam ir kartu
sulaukę tinkamo momento
ramiai nusiritam ledu
link kito tikslo
link kitų namų
nes mes po truputį išmokstam
vėl vaikščiot vandeniu
o nesuskilt ledu