Tėvukui

Nepamenu, tėvuk, gerai aš tavo veido -
Tiktai rankas, senas, geras rankas,
Kurios, kiek tiktai jėgos leido
Globojo, saugojo, kad nenuskriaustų kas.

Kada maža rugiuos paklydau,
Tu ašaras man surinkai.
Ir šiandienos „likimo brydėj“
Mane globoji, palaikai.

Kaip angelas-globėjas tu vis saugai,
Nors man plaukuos balta šarma.
Matai kaip anūkėliai tavo auga,
Tu pridengi ir juos sava ranka.