Nesąmonių muziejus (Pamotei)

Įeinu vidun.
Ir jaučiu tą klaikų naftalino kvapą
Priėjusi arčiau
Truputį susvyruoju ir prisėdu.
Ant sofos guli nupenėtas Rainis,
Už durų gaudžia siuvimo mašina.
O aš tik sėdžiu visiškai bejėgė
Ir dar planuoju kaip nuskriaust tave.

Galbūt ištrauksiu pasenusį žinyną,
Kuris parėmęs ąžuolinę spintą laiko.
Suduš vaza senelio dovanota,
Pravirksi tu klūpėdama prieš ją.
Ir kam įsiveržei čia nelaukta, nereikalinga.
Juk neprašiau sušildyti pečių.
Nepinsi man kasų kas rytą,
Nesiūsi man puošnių suknių.

Išeisi, dar net neatėjus.
Jei tik nebūtum jau viduj.
Tavęs man niekad nereikėjo.
Tikiu, kad nereikės ir mums.
Paimsiu sviestinę nuo stalo
Ir sviesiu kur nuneš ranka.
O tu, greičiau pradink iš kelio,
Kol nepanorau sviest tavęs.