Odė kiemsargiui ..

Piktas kiemsargis,
Grūmoja dangui kumščiu.
O šis nepaklusęs,
Pratrūksta baltumu.

Sukandęs dantis,
Rankoj spaudžia sauja žvyro.
Lai nuo drėgmes,
Ponų kurpės neyrą.

Ponai nebus ponais,
Ras dėl ko pamurmėti.
Žmogau, nešvarūs baltiniai,
Ir dirbi kaip šuva galėtu.

Taip lauke gražu,
Balta ir širdy smagu.
Bet pradingsta visas ūpas,
Kai iš tavęs mazgą suka.

Ir krizenimas tik vaiko,
Šypsnį lūpose palaiko,
Laukianti šeima prie stalo,
tik dėlto verta laukti galo.