parašė sena fėja

Melancholiškai bėga dienos
Žiūrint į pievas
Nebaigti kalnai
Miškai ir degimai
Tik štrichai akyse
Tiltas ir debesys.

Ne, nesivysiu tavęs upėm
Visvien pavyti negalėsiu-
Bėgi ne tik tu,
Tavo išburtas pasaulis
Tau padeda
Ir bėga kartu.

Kas burta mano
Sėda į dulkes
Ir lenda į stiklainius
Konservuosiu.
Bus konservuota vasara.
Ir viena kita pasaka.
Sergėsiu ir tausosiu
Kadanors pasakosiu
Vaikams ir anūkams.

Negi gaudysi išsilaksčiusius
Berniukus su beretėm.
Ir argi pavysi?
Jų kelias bėga su jais.
Kiekvienam savo
O jei manasis-
Sėdėti ir laukti griaustinio
Arba stebėti, kaip katik lijo.

Tuomet sukursiu saugią vietą
Pasidėti sapnams
Ir lauksiu...

Užgesusiuos namuos darosi vėsu
Ir tik atnešta šiluma, tik atnešta
Gali juos sušildyti.