tą vakarą
kai jis atidavė
žmoną
buvo tylu
kitoj stalo pusėj
sėdėjo vyras
o kambaryje plaukiojo
duonos kvapas
už sienos gulėjo
sumigę vaikai
abu daug nekalbėjo
tik laukė
veidai
šaltesni
už žiemą
vyrai ištiesė rankas
stipriai suspaudė
ir atsisveikino
laiko jau nebuvo
tik sniegas
ir jam rodės kad
dar užuodžia savo moterį
kad girdi ją
už nugaros
ateinant
pavasarį