Broliui

Su savim, tu broli, nepasiėmei gi nieko:
Tik širdyse tuštumą mums palikai.
Palikai dar Saulę, palikai dar lietų,
Žiedus ir žvaigždėtą dangų palikai.

Gal girdėsi tu anūkų juoką tyrą -
Tik ranka tavoji, skruostų jų nelies...
Gal norėsi perrėkt nakties tylą,
Tiktai balso tavo niekas negirdės.

“Sveikas broli, „ - tyliai pasakysu,
Žvelgdama į krintančius lapus,
Tiktai šypsnio tavo, jau nebeišvysiu,
Nors dar šimtus metų ruduo bus.

Pasakų piemuo kalnuos avis dar gano...
Tų avių tiek daug, o tiltai tai siauri...
Šitais tiltais, brolužėli mano,
Mes ateisim susitikt su tavimi.