Ant pavasario slenksčio

Išsiliejo upės, ežerai - rodos,
svyra beržų garbanos juodos.
Suvėlęs, ne vienai kuodą,
lyg viščiukas pūkuotas...

Kartais būna, ir pinigų trūksta,
po kojom lapų, sniego pusnys.
Virš stogų, juodi dūmai rūksta,
miškai, laukai iš visų pusių.

Rūpesčius, darbus, nusimetęs,
susišukavęs, išsipustęs.
Pražydęs, kaip medis -
su rožių, lelijų puokštėm...

Žiemą, į verdantį vandenį sviedęs -
prikrėtęs, įvairiausių kvailysčių
Ištirpęs - tavam glėbyje, kaip sviestas,
Pavasarį, į žalius vystyklus suvystęs.