Nesiklausyti

Aš tau šnibždėjau, kad viskas pasikeis,
O tu ėjai, neklausdamas kodėl.
Bandžiau kalbėt, bet tu nesiklausei,
Kažkur dingai tartum norėdamas išnykt.

Bandžiau sustoti priešais, kad išvystum
Tą žvilgsnį ir akis graudžias.
Bet tu matei tik tai, kas už manęs pradingę
Jau niekad nesiruošia grįžt atgal.

Ir aš ėjau paskui tave lyg pamuštas paukštelis,
Ieškojau vietos kur galėtume sustot.
Bet tu skubėjai, man nieko nepasakęs,
O aš klupau kaskart nukrisdama giliau.

Skubėjai. Vis nepalaukęs, tu nesiklausei kitų,
Manei, kad tavo žodis būna paskutinis.
Ir buvo! Kai mane padėt šaukei.
Tačiau, mielasis, aš nesiklausau.