Debesų sesuo atskrieja
Liejasi
Mesiu triakę į dubenį
Jeigu dar kiek pabūsi -
Prašvis
Bet ne, -
mis Kolekulė (Kaukolė
ir Molekulė)
ištiesė patalus -
„miahko stielit“ -
Ir dar -
Bučinys (kokio velnio?)
Prisimerk ir žiūrėk
- Ar prašvito?
Galvojau kaip čia pakomentavus šį tavo darbą. Ir žinai, nesugalvojau. Nepasakyčiau, akd man jis patiko. Įdomus..tikriausiai todėl, kad pirmą kartą perskaičius, skaičiau dar kartą ir dar kartą (3!), kad suprasčiau ką viskas reiškia. Ir nesupratau. Su tuo sveikinu. Bet ketvirtą kartą neskaitysiu...dėl to siūlau pasistengt.
man tai atrodo chaosas, vien autoriui aiškių asociacijų dėliojimas arba tiesiog sujauktas vaizdinys. nemanau, kad eilėraštis turi būti toks, kad jį spręstum kaip rebusą. perskaičius turėtum pajust kažką panašesnio į nušvitimą (nežinai kodėl, kaip, bet pasaulis atrodo šviesesnis ir skaidresnis), o šis man sukelia tik sutrikimą.
Kalbėtis paranku su nemiga. Nemažai fantazijos intarpų, neišaiškintų objektų eilėse užtikau. Aha, turi kažkokio sprogstamojo užtaiso, kad paskutinės plunksnos pašiurpsta.
Mmmm teks keltis, brač.