Triumfas

Sotūs juokiasi,
apleisti mūsų sodai juokiasi.
Obuoliai, juodos vyšnios,
varnėnai dar juodesni jose.
- Viešpatie, norėčiau,
kad mus apšviestum,
sugrąžintum į pasakas
ir į tėvų namus.
Rugių, kviečių laukai
lydo sviestą,
pasitinka iš tolo
grįžtančius mus.
O mes, lyg čigonai
ant svetimų krantų sustoję,
mąstom, galvojam - kas mes?
Paprasčiausios žmonių istorijos
per apleistus tėvų sodus, žemes.
Turėsime nuosavą namą,
ir savo, nuosavą mišką,
ir savo pievą,
lyg varnėnai
nauji jausmai nubus.
Parugėj, lyg vaikai
gersime šiltą pieną,
glostysim lyg vilkus -
naujus sapnus.