Laiko rūbai

Nelauktai temsta.
Kriaušės, obuoliai skanūs.
Apsiveja pečius plaukai tamsūs,
viršum balto kūno
šiurpulių žingsneliai.
Netrukus, imi suvokti,
kad ir naktis liūdna,
apėmusi kapus ir kaimą.
Kriaušės, obuoliai apkartę.
Į vieną karstą,
tik metuos vieną kartą -
Abelis ir Kainas.
Žiopso žvaigždžių puokštės
netekusios žado.
Naktis, lyg moteris ima puoštis.
Išseko gyvenimo upokšnis.
Lyg lempos gaubtas
karstas
šeštadienio vakarą.