Rašyk
Eilės (76457)
Fantastika (2231)
Esė (1523)
Proza (10700)
Vaikams (2594)
Slam (50)
English (1173)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Užduotis´- išgyvęnti


Prologas


Gyventi jam -
Kaip atsiduoti tėkmei.
Numirti jam -
Kaip išeiti pasilsėti.

Czya Y (II a. prieš. m. E.)

Dieną pradėjom įprastu ritmu. Sėdėdami kavinukėje priešais „Оbjektą“, šaipėmės is pavėlavusių, pasakojom praktikantam apie netikėtai sugedusį liftą, ir kaip jiems vieniems bus sunku užnęšti visas statybines medžiagas į šeštą aukštą. Pasižiūrėje i surūgusius jų veidus, dar sykį patvirtinom, kad tai ne melas, o teisybė. Mano brolis kaip visada pradėjo nuosavą cirką, rodydamas, kaip sunku vaiksčioti su patempta koja. Vitalikas atsilenkes kelnes, puolė įrodinėti, kad tie randai, kuriuos, jam atliekant internacionalinę pareiga Egipte, paliko purvinas krokodilas, alergiški cementui. Kai praktikantai pagaliau suprato, kad mes juos mulkinam, draugiškai sulinksėjo ir nusijuokė.
Diena prasidėjo įprastai, bet aš jau žinojau kaip jinai baigsis, - labai blogai.
Aš pradėjau dirbti paprastu statybininku šioje svetimoje man šalyje, pamažu apsipratau, susipažinau su technologijom ir išsipirkau maža firmą iš buvosio šefo. Dirbau kaip vergas galerose, surinkau grupę patikimų žmonių, mumis pradėjo pasitikėti ir siūlyti objektus. Ir tada mano mano kelzje pasirode „Statyba“. Aš ir pats negalejau patikėti savo laimę, kai laimėjau konkursą. Ir tik įsitraukęs į darbą supratau kaip iklimpau: darbų vykdytojas, dienomis besislapstantis savo konteinaryje; elektrikai, santechnikai ir kiti meistrai dirbantys tik dėl savęs. Buvo juoko pro ašaras, kai mes išsiaiškinom, kad architektai mums atsiunte planus, kurie buvo skirti visai kitam objektui.
Bet mes įsitraukėme. Pinigai plaukė iš pradžių geri, o už tai šiais laikais galima ir ant gerkles nuosavai dainai užlipti. Pradėjom kalbėtis su žmonėmis iš kitu brigadų, pavaišinom šefo sekrtetorę šokoladu su šampanu ir statyba pajudėjo. Žinoma, kai kurius svetimų firmu darbuotojus teko vos ne spyriais į užpakalį išjudinti, bet ko nepadarysi del „Pergalės“.
Viską nubrauke vakarykštis skambutis. Šefo sekretorė papasakojo nugirstą pokalbį, kad mums ir dar kelioms brigadoms nusprendė nemoketi. Bankrutavo vienas iš investuotoju ir visas svetimas firmas nutarta palikti ant ledo. O aš jau stebejausi, kodėl visi pinigų pervedimai mums sustojo. Dabar aš vaikščiojau po statybą ir mąsčiau: kaip papasakoti žmonėms, kad męs bankrutuojam. Brolis, draugai, žmonės kurie manimi pasitikėjo. Galima jiems pasiskųsti siautėjancia krize, bet vaikinai vistiek i mane kreivai žiūrės. Ir svarbiausia, kaip niekšai viską apskaičiavo, - kaip tik dabar, kai visi pinigai ir kreditai išleisti statzbinems medžiagoms ir algoms. Juk pagal vokiškus įstatymus, norint kreiptis į teismą, reikia advokatams iš karto sumokėti dešimtąją dalį ieškinio. O pas mane kišenėje tik šimtas „eurikų“ ir pora tūkstančių paslėptų kojinėse.
Praeidamas pro brigadą rumunų gastarbeiterių, rišančių geležį, aš nusišypsojau. Štai pagaliau ideali proga išlieti savo pyktį ir nusiraminti. Pasikviečiau su savim du praktikantus, Ditmarą ir Olegą, kaip pačius protingiausius iš likusios jų bandos su mintim, kad jie gal ir netaps statybininkais, bet tegul nors pasižiūri, kaip aš dulkinu nevėkšlas ir už ką. Tokia patirtis jiems gali praversti ateityje.
Priėjau prie būsimų mano blogos nuotaikos aukų ir pradėjau juos „mokyti gyventi“:
- Wo ist eure Shef? Was machen Sie hier? Weg raus von hier! *
Parodęs į artėjančius audros debesis, pratesiau:
- Gleich kommt, Grosse Bum bum! Jums kajuk bus! Vershteen! **
Visi rumunai, pamatę mano keistus judesius ir beprotišką veido išraišką, pabėgo. Liko tik jų vadeiva, mokantis net dvidešimt vokiečių kalbos žodžių ir pabandė pasiteisinti. Bet čia i geležinę konstrukciją trenkė žaibas ir mano paskutinė mintis buvo:
- Jūs dar man už tai sumokėsit

*Kur jūsų šefas? Ką jūs čia darot? Lauk iš čia!
**Jūs dar už tai man sumokėsit!





Dangaus kanceliarija

     Šviesa tunelio gale traukė ir domino mane. Tai štai koks tu, gyvenimas po mirties. Praėjęs takoskyrą, truputėlį nustebau. Už didžiulio stalo sėdintis sekretorius man priminė Kūlverstuką. Stengdamas nerodyti savo sumišimo, aš stebėjau, kaip jis beviltiškai bando išvengti pralaimejimo žaisdamas šachmatais su nematomu priešininku. Matydamas jo eilinį klaidingą ėjimą žirgu, aš jau norėjau patampyti jį už ausų, bet susilaikiau. Vis dėlto čia sprendžiasi mano likimas ir geriau pirmiausia išsiaiškinti kur aš atsiduriau ir tik po to kišti savo trigrašį.
Pamatęs, kaip nulinko Kūlverstuko ausys, nesusilaikiau ir patariau:
  - Gerbiamasis, - Jis pagaliau nusprendė atkreipti i mane dėmesį. -  jei jūs pastumsite savo bokštą į c4, tai po poros ėjimų jūsų priešininkas praras arba žirgą, arba rikį. Tada jūs sugebėsite sužaisti lygiosiomis.
Kūlverstukas pašoko nuo kėdės ir šlubuodamas pradėjo sukti ratus po kambarį:
- Pagaliau vėl pasirodei! Ir kaip įprąsta, negali nesusilaikyti nepatarinėdamas. Juk jau ne karta dėl to nukentėjei.
Čia mano atmintis pagaliau pradėjo užsiiminėti savo tiesioginėmis pareigomis ir sustatė viską i savo vietas. Kažkas tokio jau buvo, eilinė reinkarnacija, eilinis ginčas su Kulvemudru, -vyresniuoju antrojo rango demonu, atsakingu už mano įsikūnijimus. Kažkada aš šioje ministerijoje užėmiau aukšto rango pareigas, bet sugebėjau laimėti pora partijų su dideliu reitingu ir vietoj prizo pasirinkau galimybę pragyventi dar kelis paprastų žmonių  gyvenimus. 
Staiga su žodžiais, - O šefas grįžo, vėl bus linksma! - atbėgo Genamudras. Pasižiūrėjęs į juos, aš nesusilaikiau ir paklausiau to, kas jau seniai kirbino mano pasamonę: - O dabar staigiai prisipažįstat, koks idiotas sugalvojo jus pavaizduoti jus vaikiškuose filmukuose? Ir ką ten veikė musų vadovė, gerbemoji Fru Šapokliak?
- Gerbiamas Varuna, supraskite, čia mums iš viršaus atsiuntė naujas instrukcijas. Kai po kelių religinių revoliucijųtrijose realybėse, atvykstančios pas mus vėlės pradėjo mūsų labai bijoti, teko kreiptis i asurus. Lyg nieko protingesnio negalėjo viršuj surasti. Mums tai kas, sekančiam departamente pas poną Belzebubą buvo panaši problema, tai jie nieko kito nesugalvojo, kaip pavokti iš mūsų multiko „Bonifacijaus atostogos“ idėją.
Mintyse nupiešęs paveikslą „Žiaurūs vaikai tyčiojasi iš nelaimingo Belziko“ paklausiau, kur dabar randasi tokio puikaus sumanymo autoriai. Išgirdęs, kad visi jie dabar sėdi slaptame Kinijos kalėjime. Jei sugebės ten sukurti manifestą, kuris pakeis tos šalies žmonių mąstyseną, galės grįžti į savo pareigas, nesugebės – sekančioje realybėje jų laukia žydų teatras Osvencime, pagalvojau: - Kaip tai puikiai atitinka mano seno draugo humoro jausmą.
Bet mane vėl pradėjo kamuoti keisti įtarimai.
- O dabar greitai prisipažinkit, mano staigi mirtis, tai irgi jūsų rankų darbas?
- Taigi mes jau matėme, kad tau ten tapo nuobodu. Lakstei po visą pasaulį kaip nudegęs, nieko nepasiekei, palei musų apskaičiavimus, po metų būtum mirtinai užgėręs.
Todėl jūs dar ir vaikštote eiliniais demonais. Bet nutraukti mano lygio demonui sunkiausius ekzaminus reikalingas įsakymas iš viršaus. O štai ir jo autorius, tiksliau autorė, Fru Šapokliak visoje savo grožybėje.
- Ponas Varuna, nustokit išsidirbinėti! Vyksta naujas žaidimas, su rimtais prizais. Jei mes pralaimėsim, musų departamento reitingas nukris šimtu punktų. - Viskas, bizūną parodė, tuoj pakiš ir meduolį. - O jei laimėsim, visi mūsų konkurentai galės griaužti kilimo kampą savo kontorose. O mūsų departamente iš profesionalų likote tik jūs vienas.
- Taip, o kur tas mūsų, amžinai teikiantis viltis, perspektyvus iki begalybės ponas Garuda?
Visos draugiškos kompanijose veiduose atsispindėjo ilgesinga, suvalgiusio dvi citrinas žmogaus, veido išraiška. Įkalbinėjimus pratesė pati Fru:
- Jis paskutiniame žaidime nusprendė pabūti Jefreitoriumi ir nesusidorojo su užduotimi. Netgi baigė gyvenimą savižudybe. O už tai, pagal reglamentą, jam reikia prakėpsoti du gyvenimus seilėtų demonų pasaulyje.
Taip, sužaisti už Jefreitorių, arba kaip mano paskutiniame gyvenime vadino Hitlerį, tai aukštasis pilotažas. Per visą mano ministerijos istoriją, tai pavyko tik keturiems kandidatams. Jie iš karto gavo aukščiausių demonų pareigas, bet kokiu būdu jiems tai pavyko, viršuje stovintys neišduoda. Jiems juk labai patinka laužyti ragus išpuikusiems gudročiams.
Neiškentęs paklausiau:
- Ir kas tai per prizas, dėl kurio teko pajudinti vargšą seną demoną?
Kulvemudras ir Genamudras nusisuko, norėdami paslėpti savo išsiviepusias ėdykles, bet Fru Šapokliak neatkreipė į tai dėmesio.
- Galimybė pagyventi papulusiam į nelaisvę vienai indėnų genčiai Amazonės džiunglėse dominikonų misionieriui. Ten pasirodė vienas labai įdomus šamanas.
Viskas aš papuoliau. Toks šansas pasirodo akiratyje vieną kartą iš milijono. Pasistengęs išlaikyti šaltą veido išraišką, paklausiau:
- Bet vis dėl to, kodel jūs nusprendėte, kad aš būtent tas asmuo, kuris reikalingas šiam žaidimui? Juk tiek daug naujų demoniukų laukia savo svajonių išsipildzmo?
- Gerbiamas Varuna, - visas poskyris vienas paskuj kitą poulė mane įkalbinėti. - Juk jūs mūsų legenda, būtent tokių situacijų specialistas. Paskutinę jūsų užduotį, kai šalyje užkrėstoje pilietiniu karu, jūs, paprastas pirklys, pakėlėte tokią liaudies nepasitenkinimo bangą ir, prabėgomis įvedėte ten tvarką, visi mokiniai studijuoja kaip žaidimo taisykles.
Žinoma, tokia pagyra mane sušildė, truputį, na tik ausys paraudo. Maskvos Kunigaikštystė krečiama pilietinio karo, gaujos svetimšalių samdinių, naikinančių viską savo kelyje ir Kuzma Mininas. Oj, kaip ten aš prasisukau. Ir tai tik todėl, kad jūsų nuolankus tarnas mėgsta surasti nestandartinius sunkių problemų sprendimus. Ta pergale suteikė man galimybę pragyventi be Dangaus Kanceliarijos priežiūros dvi reinkarnacijas paprastų žmonių kailyje. Smulkmena, bet taip maloni. O dabar norėtusi sužinoti naujo Žaidimo taisykles.
Lietuva, XVIII amžiaus pradžia. Man išskirtas jauno ponaičio kūnas ir prisiminimai. Pagal Žaidimo taisykles, mane lydi du jauni demonai, praktikantai. Visiems trims paliekama atmintis apie paskutinį gyvenimą. Minimumas žinių, bet žaidimo eigoj kiekvienam iš mūsų padovanos po porą trečio rango supergalimybių. Užduotis paprasta – išgyventi, o šalis turi per artimiausius du šimtus metų įsitvirtinti pasaulinių žaidėjų dešimtuke.
Kadangi niekas nenori, kad pavojinga informacija pasiektų nereikalingas ausis, žaidėjams bus į pasamonę infiltruota iškreipta informacija apie Žaidimo tikslus. Mūsų varžovai šykart pasirinko varianta, kai jų figūra pradeda pačiam viršuje, todėl neturės praktikantų, o iš supergalimybių gaus vieną, ir tai tik penkto laipsnio.
Aš apžiūrėjau atėjusius praktikantus, perskaičiau dar sykį jiems saugumo technikos taisykles ir perspėjau, kad už jų nesilaikymą bus atitinkamai nubausti. Dar sykį pasižiūrėjau į tuos, ne pas visus pasitikėjimo jausmą sukelenčius veidus ir prileidau juos prie pagrindinio kristalo. Uždėjęs ant jo ranką, spėjau išgirsti:
- Ir kad kelias jums nedulkėtų!
2009-12-31 18:19
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-02-27 22:41
Nuar
Noras buvo papasakoti istoriją įmantriau. Deja, šis noras nustelbė vaizdingumo pojūčius tekste. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-11-07 00:26
Dvasių Vedlė
na, jau makliava kaip reikalas... Aišku, mintis mane sudomino, tačiau praktiškai nieko nesupratau kas įvyko tam bičui pasimirus... Kažkokie demonai kalba apie kažkokius žaidimus, kažkokius multikus... Kaip jau kažkada sakiau, Artur, jums trūksta tvarkingumo. Paprasto rašytinio tvarkingumo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-09 12:22
Damastas
Skaiciau dar neziurejes komentaru ir vietomis nevalingai sustodavau, viana ar kita pastraipa isiversti atgal i rusu, ir tuomet viskas daugmaz susirikiuodavo i savo vietas.
Paties kurinio nevertinsiu, nes neuzkabino, kad skaityciau iki pabaigos. Taciau vertimas labai prastas, todel abejoju teigimais ivertinimais, net, jei originale ir skamba visai pusetinai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-06 20:16
St Sebastianas
Na, taip, manau, kad jūs esate visiškai teisus dėl MB ir žiguliuko. Pripažinsiu, kad MB man net kiek nepatinka dėl per didelio komforto. Atsisėdi kaip į fotelį, paspausdi mygtuką - įsijungia variklis. Važiuojant jausmas tarsi vaizdą matytum televizoriuje - nesijaučia nei duobelės, nei bobutės po ratais papuolusios. Vieną mygtuką paspaudei vidaus temperatūra susireguliavo, kitą - lauko... Žodžiu pasaka. Toks tobulas galutinis produktas. Ir ką tas vargšas žiguliukas? Nusipirkai tokį, kiekvieną rytą zvimbini, kol užsikuria. Pagaliau, kai pasikuiti viduriuose, pakeiti variklio vožtuvus, stūmoklius, švaistiklius, paskirstymo veleną... trumpiau sakant, pasikeiti visą variklį, tuomet lyg ir normaliai užsikuria, bet kaimynai apmėto tave tapkėm, plytgaliais ar dar kuo nors. Už tai, kad pritaškei tepalų visame kieme, už tai, kad duslintuvą prisukti užmiršai... Ir vėl lendi taisyti, nes bene pagrindinis Žiguliuko privalumas - viską ir visada gali pasitvarkyti pats.
Tik dabar paaiškink man, kodėl Rašykų Mersedesą tu nori suniokoti iki Samizdato Žiguliuko lygio?:}
Pirmiausiai ateičiai rekomenduoju atsargiau elgtis su tokiais palyginimais, nes tu kaip mažas vaikas bandai lyginti kas geriau - autobusas ar troleibusas? Kiek suprantu Samizdatas yra dirbtuvės. Žodžiu kol noro yra eksperimentuoju, trinu, taisau, rašau, trinu, taisau ir t.t. ir pan. Rašykas yra galutinis produktas. Čia autoriai deda tai, ką laiko užbaigtu (ar beveik užbaigtu kūriniu). Ir kūriniai yra vertinami taip, tarsi jie būtų užbaigti. Jei autorius savo kūrinį deda dalimis, tai iš pradžių yra įvertinama kiekviena atskirai, o tuomet vertinama kaip visuma. Džiaugiuosi, kad yra svetainių, kuriose žmonės užsiima savo kūrinių tobulinimu gyvai. Tačiau tikrai nenoriu, kad Rašyk.lt taptų kažkuo tokiu. Būtent sekdamas netaisytus tekstus gali pastebėti autoriaus tobulėjimą ar smukimą. Būtent negalėjimas keisti verčia autorių (na, bent kelis autorius tai tikrai) prieš spaudžiant "įdėti" dar bent kelis kartus perskaityti tai, ką parašė. Galų gale, kaip sekti autoriaus pakeitimus? Vėl skaityti visą tekstą? Manau dešimt kartų perskaitęs "Užduoties išgyventi" prologą pasiųsčiau tave taip toli, kad net eiti pavargtum.
Taigi, prieš bandydamas kažką keisti, pagalvok ar tai reikia keisti. Aš lygiai taip pat galėčiau sakyti, kad Samizdatą reikia keisti taip, kad autorius negalėtų taisyti kūrinių. Tuomet jis, kaip normalus žmogus, pirmiausiai susirinktų informaciją, ją apdorotų ir tik tuomet pateiktų skaitytojui. Kodėl gi ne? Juk rašykai - mersas, o samizdatas - žiagas.:]
Taip jau susiklostė, kad man dirbt nereikia, nes kiekvieną kartą, kai užpakalį kasau litai pažyra. Būtent todėl samdausi tik profesionalius korektorius, redaktorius, duodu tekstus peržiūrėti pasaulinio lygio kritikams. Ir laiko labai daug lieka. Nepavydžiu jums, dirbantiems. Neturite laiko bendrauti nei su administratoriais... Kodėl manai, kad čia susirinkę nieko neveikia? Daugelis stengiasi kažką paskaityti ar parašyti radę laisvą minutėlę darbe. Arba sėdi po darbo. Daugelis tikrai neturi pašonėje nei profesionalių korektorių, nei redaktorių. Autoriai pasitiki arba savo jėgomis, arba prašo draugų, kad šie perskaitytų, pataisytų. Ir tuomet deda į rašykus kaip baigtą, galutinį produktą.
Ką daryti, jei pamatai klaidą? Kreiptis į administratorius ir jie pataisys. Žinoma, jei klaida nėra visas kūrinys.:] Argi manai, kad koks nors rašytojas pirmiausiai savo kūrinio juodraščius šimtą kartų spausdino žurnale ir tuomet, kai jo visas klaidas ištaisė skaitytojai išleido knygą?
Tikiuosi, kad paaiškinau skirtumus tarp svetainių ir ko tikisi rašyk.lt skaitytojas? Jeigu kas neaišku - klauskite, pasistengsiu atsakyti.

P.S. šitą susirašinėjimą galima tęsti asmeninėmis žinutėmis. Nemanau, kad verta teršti erdvę po kūriniu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-06 18:51
Artur Wilkat
Dėl to ir man patinka samizdato tvarka. Ten išmetei dalį kūrinio, atbėga gauja kritikų ir apmėto tapkėmis. Kartais geromis, tipo pas tave tame ir tame žodyje klaida, arba aš tiek neišgeriu. Ir tu supranti, savo klaidas. Ir tuoj pat savo puslapyje jas ištaisai.
Juk aš kaip autorius dažnai gyvenu jausmais ir skaitydamas ne visada atkreipiu dėmesi i smulkias klaidas ar žodžių seką. Toks turtingas, kad galėčiau patikėti savo rašliavas profesionaliam ir talentingam filologuj irgi nesu, lieka pasitikėti tik dėkingiems skaitytojams, kurie nepagaili savo laiko ir nepatingi parašyti komentarų.
Čia as neturiu tos galimybės, o juk būna taip, kad ne tik filologai, dar dešimtys tikrintojų nepastebi klaidos, o žmogus iš šalies ją pamato. Be to ne viskas remiasi vien į gramatikos žinias, pas mane labai daug istorinių faktų, ir jau nesykį buvo taip, kad man teko kūrinio viduryje ištaisyti kelis sakinius, nes tas istorikas kuriuo aš pasitikėjau, pasirodo irgi buvo žmogus ir truputį apsimelavo. Ir ką man dabar daryti tokiu atveju rašykuose???
Tas pats ir dėl jūsų kritikos. Pasirodo aš skubėdamas prieš naujus metus ištryniau ne tą vertimą. Normalu butų, kad iškart galėčiau ištaisyti klaidą, dabar man ta galimybė atimta.

Ačių už kritiką. Tai pirmas mano kūrinys, todėl žinau, kad iki tobulumo jam toli. Pabandysiu patobulinti savo stilių, tuo labiau kad dalis su čeburaškom stovi visiem kaip kaulas skersai gerklės Bet būtent jame, tuose keistuose poelgiuose yra pateikta informacija nušviečianti tolimesnius gerojų poelgius.


Už tolimesnį dialoga būsiu dekingas

Su pagarba
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-06 17:48
St Sebastianas
Norėčiau atsiprašyti už kiek skeptišką nuomonę ir pakarti tą genijų, kuris deda kūrinį jo nė karto neperskaitęs.:]
Jei akivaizdžiai matosi, kad autorius prieš dėdamas tekstą jo neperskaitė, mano nuomonė apie patį kūrinį ir autorių labai krenta. Tai elementarus skaitytojo negerbimas.
Dabar pora klausimų dėl šio saito darbo. Samizdate kiekvienas rašytojas iš kart gauna galimybę atsidaryti būtent savo puslapį, kur jis gali koreaguoti klaidas ir tekstą. Ar tai įmanoma čia, nes norisi bendradarbiauti ir su lietuviais.  Na, manau, įdėjus du kūrinius jau įmanoma suprasti, jog vis dėl to taisyti negalima. Žinoma, trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas garantuoja... Negi taip sunku asmeniškai pasiklausti administratorių ar senbuvių kas ir kaip? Ar ir čia pilna rusų suokalbininkų, kurie tik ir stengiasi pažeminti, pagaidinti naujoką lietuvį?
Pripažinsiu, nustebau, jog vis dėl to atsirado antra karo smėlio dėžėje dalis. Nors gal derėtų sakyti pirma dalis su papildymu? Būtų labai smagu, jei autorius vis dėl to tekstą pirmiau nusiųstų tai filologei ir tik tuomet dėtų į rašykus. Bent klaidų būtų mažiau.
Pirma dalis pusė velnio. Na, gerai, žmogelis skundžiasi gyvenimu, bando nusiraminti rėkdamas ant rumunų. Nelabai man patiko eiga. Daug informacijos mažame teksto kiekyje ir, manau, kad ta informacija bus visiškai nenaudinga likusiame kūrinyje. Tai galėjo būti visai neblogas įvadas, jei būtų labiau išplėtota. Tarkime, skaitytojas labiau supažindinamas su statybininku ir štai grose bumbum ir tas statybininkas eina gerti su čeburaškom. Tuomet visi skaitytojai išsižioję ir apsiseilėję spokso ir galvoja: "Kaip čia taip, kas per išdurykla?" Dabar skaitai ir visiškai nusispjauti ant to statybininko, atrodo jis kaip paprasčiausias balastas.
Jau praėjusiame kūrinyje minėjau, kad reikėtų versti tekstus užrašytus kita kalba. Tačiau ar autorius gali guldyti galvas, kad "Gleich kommt, Grosse Bum bum! Jums kajuk bus! Vershteen!" išvertus bus "Jūs dar už tai man sumokėsit!"?
Antra dalis... Čia lyg ir humoras turėtų būti? Demonai čeburaškos, krokodilai Genos... Atrodo kažkaip ne vietoje. Kaip Marilyn Manson penkiamečių vakarėlyje. Galbūt originalo kalba viskas skamba geriau, tačiau perskaičius lietuvišką variantą akys nekyla skaityti rusiško.
Kūrinys nepatiko. Čia kalbama ne apie vertinimą "patiko - nepatiko". Paprasčiausiai atlikimas kreivas šleivas. Lygiai tokia pati kreiva šleiva ir mintis. Su istorija žaidžiantys demonai galbūt galėtų tapti neblogo humoristinio kūrinio pagrindu. Tačiau tam reikėtų subtilumo. Tačiau didžiausia problema - nėra kabliuko. Kartais perskaitęs pilną klaidų, nesutvarkytą tekstą vis dėl to pagalvoji "O kas bus toliau?". Šįkart visiškai nesvarbu ar gerbiamas demonas keliaus į Žemę ar į šiukšliadėžę.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-04 18:29
Artur Wilkat
Dar, jei kam įdomu. Kūrinys daugiaplanis ir kiekvienas norintis gali prisidėti prie jo parašydamas trumpą fanfiką. Pvz. nuo eilinio dvasininko, studento, samdinio kareivio, siuvejos ir panašiai.
Dar man labai trūksta informacijos apie Vilniaus Universitetą, 18 amžiaus pradžioje.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-04 18:24
Artur Wilkat
:)) Balsuoti gali visi. Ir komentuoti taip pat. Kartais tai yra ne visai gerai, nes daugelis autoriu pasislepia po juodais nikais ir taip keršija savo idejiniams priešams. O tokių pas mane tame saite gal net pora šimtų. Kaip ir draugų, tik jų mažiau. Vis dėl to mano pažiūros labai jau ne prie širdies rusų revašistams. Paskaityk komentarus ir pamatysi kokie mūšiai ten vyksta tarp normalių žmonių ir pedriotų:))
Dėl vertinimo aš nesijaudinu. Saitas kontroliuojamas rusų saugumo ir demokratiškų pažiūrų rašytojai, ne tik aš ten mobinami. Pvz. jei paskaitysi komentarus prie Jurbarko nuotraukų, tai pamatysi, kad labai daug žmonių ivertino jas aukščiausiu balu. Ir iš kart saito moderatorius tuos aukščiausius vertinimus panaikino.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-04 17:19
Andrew Thomas
del sudetingumo suklydau.net labai patogu ir aisku.
galima ne tik pagal balsavimo reitingus spresti apie kuryni,bet ir pagal apsilankymu skaiciu.kas yra labai patogu.
super
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-04 17:09
Andrew Thomas
apsilankiau http://zhurnal.lib.ru/a/artur_w/
ir galiu pasakyt kad mastai ispudingi :)
bet siek tiek sudetinga susigaudyt.
kiek supratau vertinimas yra 10 balei sistemoj?
kaip suprast tavo vertinma  2.44*59 ?kiek suprantu rusams ne prie sirdies tavo paralerinis pasaulis kuriame Lietuva nukariauja Rusija :)
beja ar balsuoti gali visi ar tik tam teisia turintis zmones?

lauksiu ats
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-03 09:12
Artur Wilkat
Jūs teisingai pastebėjot. Dalis pirmojo romano, apie 200 puslapių, yra parašyta pirmiausia rusų kalba samizdate

http://zhurnal.lib.ru/a/artur_w/

Tik ten aš galiu susilaukti kvalifikuotos istorikų pagalbos. Gal todėl ir frazės skamba taip rusisškai. Dabar jau atėjo laikas ir lietuviškam variantui. Artimiausiomis dienomis isversiu pirmą dalį, nusiųsiu į Lietuva vienai filologei, kad ištaisytų klaidas ir išmesiu čia. Prologas netaisytas, nes norėjosi kai ką pasveikinti su naujais metais:))
Dabar pora klausimų dėl šio saito darbo. Samizdate kiekvienas rašytojas iš kart gauna galimybę atsidaryti būtent savo puslapį, kur jis gali koreaguoti klaidas ir tekstą. Ar tai įmanoma čia, nes norisi bendradarbiauti ir su lietuviais.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-02 21:49
Aurimaz
Keistas tekstas toks. Kai kurie išsireiškimai - bene rusiško stiliaus. Ir klaidų begalė, na bet čia autorius pats prisipažino. Kas dėl idėjos - sunku ką nors pasakyti, nes pradžia sunkiai įtraukė, o gal aš pats nedėmesingas buvau :(
Žodžiu, įvertinsiu kitą kartą, kai nuotaika bus kitokia. Nesinori nuvertinti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-02 19:13
Andrew Thomas
man tikrai patiko.
kazkas naujo.na bent jau man :)
laikiu tesinio
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-01 11:52
Artur Wilkat
Atsiprašau už klaidas. Mokyklą baigiau prieš dvidešimt metų ir žinau, kad daugelis taisyklių pasikeitė. Ir dar, norėčiau pakarti tą genijų, kuris sukeitė vietomis z ir y klavoje.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą