Mokyklinis eilėraštis

1.

Rugsėjis.
Už lango lietus.
Dar švarūs nauji vadovėliai,
dar rašalas neišlietas...
- Tu vis vien nerašai,
geriau nubėk pas kaimynę alyvų.
Kasiau - duobė prie duobės,
buvo didelis noras
apsodint visą gatvę alyvom...
O sutemus -
kelmelius suskaičiuoti
galėjai ant pirštų.

2.

Tas mūsų gyventojas
su traktorium parvažiuodavo kartais namo
[mano alyvos sprukdavo jam iš po kojų].
Vėliau skusdavos poskystę barzdą -
Išdidus prieš mane, kaip gaidys.
Ir, apžergęs paišiną motociklą,
išlėkdavo, kaip futbolo kamuolys
iš prakiuruso tinklo
[Ir senelė įvarčio neužskaitydavo].

3.

Kambariūkštis mažytis,
dviese vos telpam.
Traktorininkas - jau vyras.
Traktorininkas - jaunikis.
Apsives, ir sudie.
Bus liūdnas be traktoriaus kiemas,
kas rytais į mokyklą mane pavežės.
Į pagalvę ašaros byra -
nors imk ir pradėki rūkyti.
Senelė už sienos
seniai jau užmigus -
Smetoniškas laikrodis išmušė dvylika.
Miega gatvės,
o man neramu -
stalinę lempą įžiebiu.
Lagaminas su obuoliais
[mes valgėm abu].
Nenoriu -
Stovės nenurytas gerklėj obuolys,
ir senelė išvarys
į ligoninę pjauti anginos...
Aš jau miegu,
o motociklas tyliai įsmunka į kiemą,
ir prie lovytės pasilenkia
mano paišinas angelas.

4.

Labanaktis,
futbolo aikštės.
Ligi rytdienos,
salės, mašinos ir gatvės.
Ligi rytdienos,
mūsų klasės pirmūnės.
O senelė kelias kartu su manim -
dviem vyrukam ji verda arbatą...
Ir senelei sudie,
ir suoliukui sudie...

Ant stalo nulūžęs pieštukas,
ant stalo tuščias popieriaus lakštas...
- Neišeikit, pabūkit,
mano vaikystės žmonės, -
aš ryt apie jus parašysiu.