Bet vis tiek Nauji Metai...

Bet vis tiek aš po savo dangum
Ir po tujų smailėjančiu guotu -
Užsimiršęs ryte nubundu,
Pasilinksminti laikmečiu duotu...

Bet  vis tiek aš ryte nubundu,
Tarsi sraigė apšalusi krūme;
Pasišildau teismų sprendimu,
Pasidaro šilčiau mano rūme.

Bet vis tiek anstoliukai langan...
Ir už tai jiems trejopai sumoku.
Nekulniuosiu laukan jau baugian -
Tekryžiuoja mane šimteriopai.

Bet vis tiek užbauduos dar daugiau,
Pasikvietę net prieškarį rudą...
Kad po savo dangum būt saugiau,
Nušliaušiu ten, pas Sargį, į būdą.

Bet vis tiek Nauji Metai čia pat...
Fejerverkai džiovins žemę šlapią...
Propoganda apkvailins kaip mat.
Rezultatas tiktai - naujas kapas.

Bet vis tiek aš po savo dangum,
Bet vis tiek po smailėjančiu guotu,
Vieškelėliu žingsniavęs drangiu,
Vis džiaugiuosi savim - neparduotu