Metraštis

Susitaikai su žemės virpėjimais,
Griūtimis, kurias sukelia
Mintis apie augusius žūčiai.
Išsilaisto vanduo,
Per šimtmečius nešamas naščiais,
Neužšąlantis – gaisrui gesinti,
Žmogui ar gyvuliui girdyt.
        Vandens stiklas ant stalo
Neturi gelmės, jis tik liudija
Paskutiniojo troškulio tylą,
Išlydinčių teisėtą norą
Apsakyti pasaulį gražiau,
Nei kad tarė pašokęs iš miego
Šių dienų prasčiokėlis:
„Pilnas rojus žvėries!
Aš – kulka, tik sukuos, tik sukuos,
Kad netyčia kurio nesužeisčiau. „