eiliuota pasaka „Žmogėdrų Kalėdos“ 1 dalis

Vandenynas tyvuliuoja
Kur aprėpia tik akis.
Kas gi plaukia ten? Gal kuoja?
Ne, tiktai baisus ryklys!

Jis be grobio būt negali,
Visad alkanas jisai,
Bet piktų žmogėdrų salą
Stebi iš toli tiktai.

Bijo pats sugautas būti
Ir suėstas per pietus.
Saugosi, kad nepakliūtų
Tiems žmogėdroms į pilvus.

Ko gi jie dabar sujudę?
Gaudo vandeny kažką...
Kas tenai galėtų būti?
Sviedžia butelį banga!

Jūra jiems atplukdė laišką,
Ko gi žvalgosi visi?
Nes skaityt nemoka - aišku!
Mokytojai – suėsti!

Kremtasi dabar žmogėdros,
Kad juos sušlamštė kadais,
Juk beraščiams būti gėda
Šiais kompiuterių laikais.

Tuoj visi pulku prie vado,
Nes raides pažįsta jis.
Akinius senus surado –
Gal su jais geriau matys?

Vadas išvyniojo laišką,
Uostė, bandė atsikąst
Ir pradėjo, nors neaiškiai,
Jungt į skiemenis raides:

“Kvie-čia-me vi-sus, vi-sus
Ir ma-žus, ir di-des-nius,
Į kalėdinę eglutę.
Pasipuošę galit būti,

Nes iš šiaurės, iš baltos,
Eiklūs elniai atšuoliuos,
Jais – Kalėdų senis senas
Maišą dovanų gabenas.

Jis vaikučių pasiilgo –
Rogės lekia, sniegas žvilga...
Tad nelaukite nakties –
Šventė greitai prasidės! ”

- Duokite laiškelį šitą
Aš suprasti negaliu –
Kas gi šičia parašyta?
Šitiek žodžių neaiškių!

- Kas ta šiaurė, kas tas sniegas?
- Noriu sužinot ir aš!
- Kas tie elniai, kur jie bėga?
- Koks ten senis maišą neš?

- Parašyta, kad Kalėdų...
Dar neteko jų matyt...
Kas jos? Ir su kuo jas ėda?
Virt reik? Kepti? Ar kramtyt?

- Kam spėlioti? Juk matyti
Dar neteko mums žiemos.
Jeigu kviečia – reikia vykti!
Apie šventę sužinot.

- Tai skubėkime, nelaukim,
Kol saulutė nusileis.
O atšventę... čia parplauksim
Aš manau, sočiais pilvais.

“Užsimanė, mat, Kalėdų” –
Netveria juokais ryklys, –
“Aš jaučiu – paklius į bėdą,
Vos į vandenį įbris! ”

Ir laimingas išsižioja –
Su malonumu nukąs
Gardžią žmogėdriuko koją –
Atsilygins už skriaudas!

Tik staiga pajunta tinklą
Ant galvos ir uodegos.
Tai laukinių gudrios pinklės!
Jau nebeišsivaduos!

Kaip širdis vargšeliui dunksi!
Jį žmogėdros pražudys.
- Nemanyk, neišsisuksi,
Mums laivu pabus ryklys!

Nugabensi mus į šventę,
Pamatysim Kalėdas,
Žinoma, jei tu gyventi
Nori dar kelias dienas!

- Aš tikrai transportas prastas,
Pasakysiu atvirai,
Nes kai šventėj atsirasit,
Pasibaigus bus jinai.

Nuoširdžiai padėti noriu –
Paklausykit, ką mačiau:
Keistas laivas skriejo oru
Už erelį daug greičiau!

Su ragais tokie... gyvūnai
Tempė laivą dangumi...
- Ką čia paistai? Taip nebūna!
- Patikėkit manimi!

Dar mačiau senuką keistą
Su ilga balta barzda...
Pažadėkit, kad paleisit,
Kai atrasim laivą tą.