rašyk.lt: Kūriniai / Laumių užmazgyta / Jiems

Kamanėms
Perduosiu jausmus,
Išparduosiu laumėms
Širdies savos arus,
Išdalinsiu ūkui
Savo jaukią sielą
Ir akis
Bet kam atiduosiu.
Pasileisiu bėgti
Link didelio šulinio
Ir ten nuskandinsiu
Paskutinius kerus.
Tik gaila,
Kad jau nesuprasi
Ir niekad nerasi
Manęs.
Tau palikus plaukus,
Žodžius ir akimirkas
Švelnias,
Eisiu ten,
Kur akys nebeves.

Blogas komentaras Rodyti?

2010-01-24 20:30

Varniukė

arba galima eiti ten, kur akys veda ir pamatyti ko nemačius, ir tuomet savęs dalijimas kitiems nebus nei koks skausmingas nei reikšmingas, nes tai bus tik gyvenimo dalis, netgi nelabai svarbi ;)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-12-23 21:55

Adam is taking bombs

Bet kaip tatai įdomiai skamba: siela jauki, bet iš eilėraščio atrodo atvirkšiai - nerami ji, blaškosi.
paskutinė eilutė nebloga.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-12-23 19:47

Melynuke

Hmm...sakoma prieš šventes daugiau vilties randasi žmonių gyvenimuos, o čia atvirkščiai. Gal vis dėlto nėra taip beviltiška. O pateikimas labai jau prie žemės linkęs: ūkis, sielos arai. Siūlyčiau truputį aukščiau pakilti, virš buitiškumo.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-12-23 19:19

bitele

...oi ir žiauri esi . Palik nors trupinėlį vilties, kad galėtų surasti tave. Pasilik. Pabūk. Neskubėk.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-12-23 18:36

Na 55

Man kaip tik širdies donoro reikia :D

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas