Tik draugai..? (3skyrius) (2dalis)

*** Visų pirma noriu atsiprašyti tų žmonių, kurie laukė tęsinio. Tikrai neplanavau taip ilgai užtrukti. Paskutiniu metu turėjau nemažai bėdų ir darbų, taigi kūrybai liko itin mažai laiko. Bent per atostogas turiu jo kiek daugiau, tad pasistengsiu padirbėti. ***

------

Tą dieną viskas tuo ir baigėsi. Lankymo valandos priėjo galą, taigi man teko pasišalinti. Tai buvo penktadienis, pagal visus daktarų planus, jį turėjo išrašyti pirmadienį. Aš (kaip netikėta) pamečiau dėl jo galvą, tad kitą dieną, iš pat ryto nuskubėjau į ligoninę. Įsiveržęs į palatą ir pamatęs jį šoktelėjau atgal. (O neturėjo būti priešingai..?) Jis buvo pusnuogis, tik su kelnėmis, ką tik iš dušo. Tyliai uždariau duris ir įsistebeilyjau į jį.
- Kas? - suraukė antakius šluostydamas plaukus.
Aš tiesiog stovėjau kaip paskutinis kvailys, tuščiu debilo žvilgsniu (tuščiu debilo žvilgsniu?) žiūrėdamas į jį. Išdavikė širdis ir vėl ėmė trypti. Jis priėjo prie manęs, apsikabino, po to mes pasibučiavome. Šį kartą efektas buvo dar didesnis nei anądien. Mano pilve bematant užsiveisė drugelių fermą, juk žinot tą jausmą, kai pilve ima skrajoti milijardai drugelių? Nesupratau kas su manimi darosi, jaučiau, kad galėčiau kalnus dėl jo nuversti. Ką ten kalnus, aš saulę būčiau užšaldęs, jeigu tik jis būtų to panorėjęs. Tąkart laikas praskriejo labai greitai. Kai vėl atėjo laikas išeiti, norėjau tapti nematomu, ar pasislėpti jo kišenėje, kad tik nereikėtų skirtis, bet... Kaip jums atrodo, ką aš padariau kitą dieną? Aiškinti nereikia. Gaila, kad tada nežinojau, kad tai mūsų priešpaskutinis susitikimas. Kaip tyčia tądien pas jį netrūko lankytojų. Pirmiausia, mūsų vos neužklupo beskęstančių vienas kito lūpose jo mama ir jaunėlis brolis. Vos spėjau nubėgti į kitą palatos kampą. Buvo neramu, nes jis namai apie save nieko nesakė. Ji vis dar tikėjosi, kad užaugus sūnui, bus apdovanota krūva anūkų. Vargšelė. Vos tik giminaičiai pasišalino, jis puolė mane. Sėdėjau ant kėdės esančios prie nedidukės spintos. Įeinant į palatą nesimato kas vyksta už spintos. (Kas galėtų tuo nepasinaudoti?) Jis apsižergė mane ir vėl prasidėjo nesibaigiantis lūpų ir liežuvių karas. Nė nepastebėjau kada jis atsegė mano diržą. Neilgai trukus, jo rankos jau naršė mano apatiniuose, manosios, savaime suprantama, darė tą patį po jo kelnėmis. Buvo beprotiškai karšta, o širdis kaip visuomet nerado sau vietos krūtinėje. Maniau, kad viskas peraugs į kažką, kam dar tikrai per anksti, tačiau būtent tada išgirdome barbenimą. Klaidas kaip žaibo trenktas nušoko nuo manęs ir puolė prie durų, aš, tuo tarpu, skubėjau susitvarkyti. Jo draugės atsibastė visiškai ne laiku, arba netgi labai laiku, priklauso nuo to, iš kurios pusės pažiūrėsi. Dėkui Dievui jos nieko nepastebėjo. Keturiese būti nepatiko, tai erzino, nes tiek jau per daug. Neilgai teko kankintis, po geros valandos mama paskambino ir liepė grįžti namo. Palikau jį su draugėmis. Kitą dieną jį išrašė į namus, o tai reiškė, kad nebeturime vietos, kur susitikti. (Privačios vietos.) Teko laukti kol rasim tokią.
Rado jis.
Ne.
Vieta pati pas mus atėjo. (Jeigu galima taip sakyti.) Artimiausią šeštadienį jo tėvai su broliu išvažiavo į draugų šventę, jis liko vienas.