Gyvenimas, tai – rožių laukas. Kiekvieną rožę atstoja moteris. Kiekvienas tos rožės žiedlapis, tai – jos emocija, charakteris, širdies dalelė. O aš lyg bitutė, tame rožių lauke plušu nepailsdama. Skraidau nuo vienos rožės prie kitos, nuo vieno žiedlapio prie kito, tupinėju negalėdamas atsigrožėti, norėdamas pajausti ir sugerti i save kiekvieną rasos lašą nuo žiedlapių.
Kartais man tenka pakilti virš lauko – apsvaigsta galva. Kiek daug jų, gražesnė viena uz kitą. Neriu vėl atgal tarp žiedlapių, lapų, spyglių. Patirti vis naują meilės dozę.