Kelionėje lazda
draugas kilnus,
atsiremi ar atremi
priešus (Įkyrus
tas kitas pasaulis)
Nekaltam sudavus,
atsisuks kitu galu!
Keliauji keliauji...
Ieškai, randi, glaudi
ar stumi - nieko
naujo po saule
Aure,
vėl siekies geresnio,
kai rytu šypsosi
gerumas (apgaulė?)
Į priekį keliauji,
kelio atgal nebėra
Klumpi, kyli,
atsiremi į lazdą
Karaliumi ar elgeta
keliauji įtikėjęs -
ten, horizonte lauks
pasaulio šio kita
šviesa
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2009-12-21 09:23
Vien išmintimi išmatuota ši kelionė, bet ne besąlygiškai(tai, kas skliausteliuose, tik patvirtina, dar ir plečia, stiprina...) vis atsiremiant į lazdą, kuri čia taip puikiai jungianti metafora tiek karaliui, tiek elgetai, ir iš kelių pusių. Ir pabaiga glaustai svari, primenanti...
Patiko, labai.
2009-12-18 07:33
Gražiai, atsiprašau:)
2009-12-18 07:32
Gražia.. man patiko labai paskutinis posmelis, tarsi apibendrinimas, įprasminimas visko.. žmogiškai, universaliai čia:)
2009-12-17 10:34
ta III asmens forma man nepriimtina kažko taip, bet čia labai subjektyvu.
2009-12-16 22:39
Prasmingai ir originaliai sudėliota. Labai patiko.
2009-12-16 17:21
fainas eilėraštis, galbūt pavadinimas galėtų būti "piligrimas"? na, šiaip svarstau, o patiko, bet va vienintelė šita vieta primityvoka(apgaulė?) <...> kelio atgal nebėra
nežinau ar jos labai reik, keliavimas lai būna, bet apgaulės neužtikrintumas ir kelio atgal nebuvimas, sakau, biški paviršium. tačiau neblogai. 3+
2009-12-16 14:50
Na va, apie lazdą jau parašyta, dabar gal kas apie šluotą kąnors...4
2009-12-16 09:40
Gerai:) Pabaiga suvijo viską į kamuolį, puikiai:)
Dovanoju penkis:)