Sonetas II

Mano lūpos tavęs nebučiavo,
Pirštai  neskendo plaukuos.
širdis daug dienų suskaičiavo,
Kai klajojau bejausmis laukuos…

Mano akys dar tavęs neregėjo,
Rankos niekad nelietė skruosto,
Bet kieman drugelis atplasnojo,
Ramunės žiedą ant akmens padėjo…

Mano ausys tave tik girdėjo,
Tavo juoką ir žodį ne vieną.
Mano mintys iškeliaut panorėjo
Pas tave ne tik naktį ir dieną.

Mano lūpos tavęs nebučiavo,
O širdis tyliai meilėj paskendo.