Mintis (gyvenimo uoste)

Jaunystėje buvo visaip
Tai nesidairau atgal
Nes tas viskas išnyra
Kaip sąžinės priekaištai.
Nežinau gerai tai ar blogai
Bet tempia į dugną
Lyg  patręšusį laivą savi inkarai.
Ir jei tos patirties neskaityti
Plaukčiau per pasaulį platų
Kiek akys pajėgios matyti
Greičiausiai imčiau ir save barstyti
Nespėjusį  įsišaknyti.
Tada vis tiek užplaukčiau
Aš ant seklumos
Ir neišvengčiau vienumos.
Dabar visur jau kaip buvau
Ir viską aš mačiau
Sakysite metafora ir tiek
Tada dar klausite:
Tai kiek man metų, kiek?
Ir atsakysiu jums: žinau ir tiek
Kas septintas lūžtantis
O visumoje- tryliktas tūkstantis...
Nors kūnas pavargo
Bet siela dirba uoliai
Bet vis tik
Įdomu būt dar nukakt ir pamatyt
Ką veikia Šambalos vienuoliai???