Reikia

Man reikia piešt
Pasakė ji
Ir nusisuko greitai
Man reikia piešt
Gražiai, šiltom spalvom
Truputį paskubom
Gal ir netaisyklingai
Kaip baltos karvės minga
Bet kruopščiai iki pat kraščiukų.
Ji pasitaiso sau kirpčiukus
Dažais išsitepa ir kaktą
Dar brūkšteli per smakrą
Vanduo jai kojas apsemia ligi pat kelių
Bet nejaučia kaip ją jis kelia
Už spintos bėga čiaupas vis stipriau
Net taškos atokiau
Purslai jai žandus skaudžiai žeidžia
Tačiau paveikslo tai nekeičia
Net ir nuplovus jau visus dažus
Vis matos potėpis staigus
Grubiai užlenktas šlapias kampas
Kuriam jau šiltos karvės renkas.