Šventa

Sėdėjau miške ant kelmo
Šalia maudyklės ir stebėjau
Užutėkį žvėrių lyg bučiau
Medeinė o man neramu kai
Girdžiu klampius žingsnius
Sklindančius iš rago
Ir kaip žaibas vaigūs krito pau
Kščiai vienas po kito
Negyvi prie mano basų  kojų
Sustingusių nuo ledinio vandens
Trenkėsi su galva žemėn ir
Plunksnos paskui kūną
Leidosi taip lėtai
                    taip lėtai
Rodės lyg laiką kas bandytų
                    stabdyti ore
O aidintis miško juokas vis artėjo
                  Link manęs
Tai buvo moterys rūsčiais vyrų veidais
Su lankais ir strėlėmis ant pečių skubėję
                  Išsunkti iš paukščių kūno kraują
                        išgerti ji iki pat dugno
                                                  šventa