Drevė sugrįžo

Stebiu Tave ir negirdžiu ar ką sakai
Matau tik tai ko niekuomet nejausiu
Aš vėl klimpstu liūnan žinau tvirtai
Vėl kvailą širdį ašarom nuprausiu

Tu nematai manęs kai žiūri į mane
Ir pamatyt savęs tikrai neleisiu
Nenoriu likti vėl beprasmėj užmaršty
Verčiau jau juodus kelmus teisiu

Juk viskas taip tyrai beviltiška
Tu kažkieno o aš ne Tavo
Ir vėl žengiu į tankų juodą mišką
Pažįstama juoda drevė ir vėl mane pagavo