Išaugau

Aštuntą valanda lygiai,
šeštadienio vakaro.
Į parduotuvę
juodo šokolado.
Prieš einant namo,
į lovą su arbata ir knyga.

Tada ir pamačiau tave.
Akimirkai susimąsčiau, kol
kruopščiai išdažytos akys
su gailesčiu,
paniekinamai ištyrinėjo
nublukusį megztinį,
ištrintus džinsus ir
plaukus susitaršiusius
nuo vėjo.

Tu,
savo blizgančiam pasauly,
žavi sėdynės puošmena
naujoj mašinoj
naujo draugo,
niekad ir nesužinosi,
jog kažkuomet
buvau visai tokia
kaip tu.