Išrinktasis

Į taurę, skirtą vynui, pilsiu kraują,
gyvybės nenutrūkstamos nešėją.
Auka, kurios nemirtingumas reikalauja,
krūtinę nuodėme saldžia užlieja.

Kadais, kaip vaidilutę skaisčią sąžinę
be gailesčio išniekinęs ir nukankinęs,
gavau už sielą velniui kūną amžiną
ir išrinktųjų, tokių pat, pripažinimą.

Iš aukšto aš žvelgiu į pilką minią,
klusniai suklupusią prie mano kojų,
kuri mane savu krauju maitina,
kai mirčiai ją be gailesčio aukoju.

Gyvenimo lašus į krištolinį stiklą
pilu kaip vyną sodrų ir raudoną.
Savimeilė patenkinta krauju vaišinas
suteikus kūnui nuodėmės malonę.