Ašara

Sūraus vandens
lašelis, ašara.
Gerai, kai baigiasi
lietus, graudu
kaip baigias vasara.
Kovos lauke
išmindžiota žolė
ir paraku alsuoja
žemė.
Riksmai nutilo ir
liko, tik viena
gegutė, iš tolo
skaičiuoja metelius
iki taikos, nors
jos tikriausiai nebebus...
Sūraus vandens lašelis
ašara.
O obelis sulaužytom
šakom prieš tavo
langą, pažadina jausmus.
Visi mylimi šypsosis,
o pamiršti tikės...
ir lauks.
Oi nenueik toli
nuo lauko, kuriame
rinkdavai  ryto rasą.
Nenueik toli
nuo beržo ant kurio
išraižei mylimosios
vardą.
Tikėk manim
ir vasara ateis ir
baigsis karas.