banaliai kalbėjau

2009 12 01 (2)

Banaliai kalbėjau
Atleiskit.
Supraskit gyvenimas
Verčia...
Nuleidus akis tuščiai
Spoksoti į atrištą
Raištelį to bato,
Kuris spirtelėjo,
Kad pagaliau
Atsibusčiau.

Klausiat kodėl,
Tai rašau? Kodėl
Teisinuos popieriui...
Nesiteisinu, nes
Pats nepateisinamas.

Sninga už lango
Ne sniegu. Drugelių
Sparnais balzganais
Ir taip noris išėjus
Upeliais, pasigerėt
Nupjautais padangės
Sparnais.

Banaliai kalbu,
Bet šįkart nesakysiu,
Kaip man maudžia
Pievą po rūbais,
Visas apkerpėjau,
Taip susenau, kad
Nepadeda saulės
Gaudyklės.

Ir taip noris
Slapčia nekalbėt,
Nesakyt nei menkučio
Žodelio, kaip aš laukiu
Pavasario, kai sprogsi
Žiedais purpuriniais,
O dabar iš drugelių
Sparnelių dėliosiu
Šias eilutes apie
TYLĄ.