Atsibudimas

Išgėriau kraują stingdančių nuodų,
Bet tu nepamilai, tiktai žiūrėjai gailiai
Kodėl gyvenime ne tu skirtasis man buvai?
Širdis vis tiek kartojo tavo vardą.

Kaip rojaus vaisių uždraustą tave liečiau
Norėjau užkerėti tavo protą,
Rankas surišusi aš tau laikiau
Ir niekaip jų paleisti nenorėjau.

Ir jei ne angelas prisisapnavęs naktį
Aš būčiau savanaudiškai turėjusi tave
Su tavo siela paslaptingai užburta,
Tačiau su savo amžina savigrauža.

Bet laimėj sugebėjau atsibust
Ir pamažu padėti tavo protui atsigauti,
Regėjau tai, kaip skyrė mus dangus
Ir nieko padaryti jau nebegalėjau.

Todėl ir sugalvojau pasitraukt
Ir atsilygint sau pačiai už blogus darbus
Nes negalėjau aš su nuodėme gyvent
O be tavęs gyvenimas man butų ėjęs vėjais.