Nuliūdęs miestas

Pasenęs miestas šlaistos gatvėm,
Tuoj senos plytos guls vienatvėn,
Dangus vis verkia ašarom sūriom
Už plytas varganas, kuriom
Vis vaikšto žmonės rūškani,
Gilios tuštybės kupini.

Neužpučia čia vėjas –
Tas vienišas kirpėjas –
Stilistas tų piktų ponių,
Kurios tik keikias ant visų žmonių,
Nes vėjas plaukus joms šukuoja,
Nuostabias šukuosenas formuoja.

Prabudęs ryto spindulėlis
Neužsuka čia nabagėlis,
Nes susitikti jam baisu
Žmones nevilties balsu,
Krie tik skundžias amžinai,
Nemoka džiaugtis kaip kvailiai.